We kindly inform you that, as long as the subject affiliation of our 300.000+ articles is in progress, you might get unsufficient or no results on your third level or second level search. In this case, please broaden your search criteria.
On August 17, 2009, passed away notorious historian of Lithuanian philosophy Romanas Pleèkaitis, habilitated doctor of humanities, corresponding member of the Lithuanian Academy of Science, professor of Vilnius University, member of the editorial staff of Logos magazine. Lithuanian intellectual community lost its leading expert on the history of Lithuanian as well as Western philosophy. Pleèkaitis left the numerous groups of his disciples and several unfinished works.
More...
The Russian linguistic science lost a well-known specialist in philology, lexicology and terminological science — Vladimir Moisseyevitch Leitchik, who passed away on 23 July, 2013. It’s difficult to write about him in the past, because he is among us — his colleagues, students, scientists and teachers.
More...
2015 metų rugsėjį buvo išleista Simo Karaliūno monografija Baltų etnonimai (Lietuvių kalbos institutas, 620 p.), o metų pabaigoje, lapkričio 28 d., jau netekome šio žymaus Lietuvos baltisto, etimologo ir kalbos istoriko. Knyga Baltų etnonimai yra apibendrinamasis daugelį metų rašytas darbas, tapęs virtualiu paminklu ant Profesoriaus kapo Vilniaus Antakalnio kapinėse: jis išėjo Amžinybėn paskui savo žiemgalius, sėlius, kuršius, galindus, sūduvius, dainavius, jotvingius…
More...
2016 m. rugpjūčio 6 d. Pašvitinio kapinėse supiltas kauburėlis, nuo kurio ilgai nesiskirstyta: artimieji, kurso draugai, kolegos atsisveikino su kalbininke, dialektologe, mokslų daktare Aušra Kaikaryte. Mirtis Aušrą ištiko likus vienai dienai iki keturiasdešimtmečio, o turėjusios būti jubiliejinės gėlės tapo atsisveikinimo gėlėmis… Aušrytė (taip Ji mūsų vadinta) septynių mėnesių iš Tubinių kaimo tėvelių parsivežama į Joniškį. 1994 m. baigė Joniškio I vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ gimnazija) ir įstojo į Šiaulių universiteto Humanitarinį fakultetą, vėliau perėjo studijuoti į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. Dar bestudijuodama Aušra pasirinko būsimų mokslo darbų temą – joniškiečių kalbos tyrimus.
More...
Paminėjus Aloyzo Vidugirio vardą, jį pažinojusieji neabejotinai prisimins ir linksmų, ir liūdnokų istorijų. Kitaip ir negali būti – juk renkant kalbos faktus išmaišyta visa Lietuva. Su šiuo kalbininku atsisveikinome neseniai, šių metų pavasarį. Gal todėl vis dar atrodo, kad durys netrukus atsivers ir jis įžengs droviai šypsodamasis, pasisveikins ir iškart pradės klausinėti apie naujus darbus ir įvykius.
More...
2015 metų liepos 12 dieną Lietuvos ir užsienio filologų bendruomenė neteko iškilios asmenybės – Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, leksikologo, kalbos istoriko, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjo Vincento Drotvino. Liaudies išmintis byloja: „žmogus planuoja, Dievas juokiasi“… Birželio mėnesį dar tartasi su Profesoriumi dėl jo darbų bibliografijos rengimo.
More...
An obituary of Oktawiusz Jurewicz, Professor Emeritus of the University of Warsaw, an eminent Byzantinologist, also known for his works on Plautus, a Greek-Polish dictionary and a textbook of Greek historical grammar.
More...
Pasitraukė iškilus baltistas, lituanistas, kalbininkas, etimologas, žodžių darybos specialistas, leksikografijos istorikas profesorius VIN CAS URBUTIS 1 (1929-02-26– 2015-07-12). Visą gyvenimą dirbęs Vilniaus universitete, jis parašė daug reikšmingų mokslo monografijų, studijų, straipsnių. Buvo gimęs Petraičių kaime (Mažeikių raj.), palaidotas Židikuose. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (1999).
More...
Netikėta žinia apie Archivum Lithuanicum redaktorių kolegijos nario, Lietuvių kalbos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro SAULIAUS AMBRAZO mirtį sukrėtė ankstyvą 2010 metų rugpjūčio 30-osios rytą. Mirtis - Gyvenimo durys, bet jos užsidarė taip staiga. Saulius Ambrazas gimė 1957 metų lapkričio 5 dieną Kaune. 1981-aisiais baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1981-1984 metais buvo šio universiteto aspirantas. 1984 metais Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją Veiksmažodžių abstraktai (nomina actionis) senojoje lietuvių kalboje ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990-ųjų - atkurtame Lietuvių kalbos institute).
More...
Svi su značajniji mediji, i lijevi i desni, i vjerski i svjetovni u Republici Hrvatskoj, ali i na širem hrvatskom jezičnom prostoru, prenijeli tužnu vijest kako je 3. kolovoza 2017. u 9 sati u Franjevačkom samostanu Sv. Ivana Krstitelja u Varaždinu u 94. godini života, 76. redovništva i 68. svećeništva, blago u Gospodinu preminuo fra Bonaventura Duda – franjevac Franjevačke Provincije svetih Ćirila i Metoda, teolog, bibličar, profesor, prevoditelj, pisac i pjesnik, skladatelj, orguljaš, čuveni propovjednik i promicatelj Božje riječi, urednik Biblije Stvarnosti, čovjek osjetljive duše i velikoga srca.
More...
U Slavonskom Brodu je, nakon dulje bolesti, 29. ožujka 2017. u osamdeset prvoj godini života preminuo fra Andrija Zirdum, član franjevačke provincije Bosne Srebrene. Kroz zadnjih više od pet desetljeća svojim je raznolikim djelovanjem ostavio snažan pečat u kulturnom, duhovnom i pastoralnom životu Bosne Srebrene. Bio je pedagog, propovjednik, pisac, izdavač i promicatelj vjerskih knjiga… Surađujući s nizom vrhunskih umjetnika iz BiH i Hrvatske utjecao je na umjetničku vizuru sakralnih prostora Bosne Srebrene. Bio je čovjek iznimne energije koju je ugrađivao u različite oblike djelovanja. Zdušno je i uporno radio na onome što bi sebi stavio u zadatak, bilo da je riječ o pastoralnom djelovanju, istraživanju duhovne i kulturne povijesti Bosne Srebrene, trasiranju putova sakralne umjetnosti, organizaciji znanstvenih skupova ili likovnih izložbi… U ophođenju s drugima bio je komunikativan, neposredan, duhovit i ugodan sugovornik, čvrstih stavova, izravan u kritičkim prosudbama… Bio je osjetljiv za potrebe drugih, običnih ljudi, izloženih životnim nedaćama, kojima je nesebično pomagao!
More...
In memoriam of: Frano Prendi (1928-2011); Gunnar Olaf Svane (1927-2012); Istvan Schütz
More...
Zija Xholi, l’éminent professeur de philosophie, nous a cruellement manqué au Centenaire de l’Indépendance nationale. Il attendait pourtant avec impatience se joindre à nous à ces célébrations dont il avait l’habitude de parler en rappelant les vers célèbres par lesquels Nairn Frashëri avait chanté l’Albanie : Heureux qui vivra Pour la voir sacrée Reine !
More...
Avec la mort du professeur Ali Dhrimo, le 16 novembre 2011, la linguistique albanaise a perdu une de ses voix les plus connues. Âgé de 72 ans, il était né au village de Çorraj dans le district de Saranda. Après avoir fait son lycée à Tirana, il a commencé des études d’ingénieur d’abord à Leipzig, puis à Freiberg, en Allemagne, alors qu’en 1963 il a été diplômé de langue albanaise et de littérature à l’Université de Tirana.
More...
Le 14 décembre 2011 a eu lieu la cérémonie des derniers adieux au professeur Muin Çami, un des vétérans les plus illustres de l’historiographie albanaise du XXe siècle. Le professeur Çami était né le 13 février 1923 à Gjirokastra, où il avait fait ses premières études. Après une pause provoquée par la Seconde Guerre mondiale, période pendant laquellle il a participé au mouvement antifasciste, il s’est diplômé en histoire à Tirana. En 1957, il allait abandonner sa carrière de fonctionnaire et rejoindre le collectif de chercheurs de l’Institut d’Histoire et de Linguistique, afin de consacrer toute sa vie, ses connaissances, ses énergies et son patriotisme à l’étude de l’histoire nationale, notamment à celle de la période des années de l’indépendance et de la consolidation de l’État albanais, ainsi que des efforts pour sa démocratisation.
More...
Pavel Hradecnÿ, le plus éminent chercheur contemporain tchèque de l’histoire des Albanais, est né à Bmo le 30 octobre 1938. Il a fait ses études à la Faculté de Philosophie de l’Université Masaryk de Bmo dans les années 1956-1959 et 1960-1961, en se déplaçant à l’Université de Tirana en 1959-1960 pour se spécialiser en albanologie. Au cours de ce séjour passé en Albanie, il s’est consacré définitivement à l’étude de la langue et de l’histoire du peuple albanais.
More...
Le professeur Shaban Demiraj, un éminent académicien, s’est éteint le 30 août 2014 à l’âge e 94 ans suite à ime longue maladie. Il était une des personnalités les plus illustres des sciences linguistiques et philologiques albanaises, de l’éducation et de la culture nationales, ancien président de l’Académie des Sciences (1993-1997), couronné des titres d’instituteur du Peuple et de Grand Maître du Travail, deux fois lauréat du Prix de la République, pendant de longues années responsable de la Chaire de la Langue albanaise à la Faculté d’Histoire et de Philologie de l’Université de Tirana (1962-1989) et vice-doyen de cette faculté (1962-1966), auteur de beaucoup de publications scientifiques, d’ouvrages de synthèse, d’études monographiques, d’articles scientifiques, de manuels destinés aux écoles secondaires et supérieures, de rapports et communications présentés en albanais et en langue étrangère lors de congrès et colloques nationaux et internationaux, professeur titulaire de plusieurs matières linguistiques fondamentales à la Faculté d’Histoire et de Philologie de l’Université de Tirana, etc.
More...
Le 26 novembre 2015, le professeur Jorgo Buio, éminent historien de littérature et critique littéraire, membre de l’Académie des Sciences d’Albanie et du Conseil de rédaction de la revue Studia Albanica, a succombé à une crise cardiaque dans la ville de Permet où il s’était rendu pour participer à une conférence consacrée aux académiciens Dritëro Agolli et Xhevahir Spahiu.
More...
Née à Korça le 20 mai 1928, Andromaqi Gjergji ferait ses études dans la ville natale avant de s’inscrire, en 1947, à l ’Institut Pédagogique de Tirana. Grâce au milieu familial et social où elle a passé ses années de jeunesse, elle allait recevoir une formation solide, maîtrisant l’italien, le français et l’anglais, auxquels allaient s’ajouter plus tard le roumain et le russe.
More...